Rinktis lietvamzdžius gali atrodyti lengva. Vamzdis yra vamzdis — taip galvoja dauguma namų statytojų. Tačiau tik tol, kol pamato pirmas juodas dėmes ant fasado, varvančius kampus, per lietų „perbėgančius“ latakus arba užsikimšusią sistemą, kuri, vos užšalus, tiesiog atplyšta.

2024–2025 m. Lietuvoje statybų rangovai pastebi vieną ryškią tendenciją: lietaus nuvedimo sistemoms skiriama per mažai dėmesio, nors būtent jos saugo ir stogą, ir fasadą, ir pamatus. Budmat specialistai, dirbantys su objektais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, sako, kad daugiau nei 40 % namų turi bent vieną montavimo ar pasirinkimo klaidą.

7 realios, dažniausiai pasitaikančios klaidos Lietuvoje.

1. Per mažas lietvamzdžio skersmuo

Tai pati dažniausia bėda naujų namų kvartaluose. Daugelis renkasi 80 mm skersmens lietvamzdžius, nors didesnio ploto stogui reikėtų 100 mm ar net 120 mm.

Rezultatas? Po pirmo rimtesnio lietaus vanduo tiesiog nespėja nubėgti, pradeda kristi per kraštus, aplimpa fasado apačia, o ilgainiui atsiranda dėmės.

Budmat sprendimas: gamina 87, 100, 120 mm sistemų diametrus, leidžiančius pritaikyti vamzdį pagal stogo plotą, ne pagal „kaimyno pasirinkimą“.

2. Netinkamas nuolydis — per mažas arba per didelis

Lietvamzdžiai arba latakai su neteisingu nuolydžiu užtikrina vieną dalyką: vanduo stovės.

Lietuvoje neretai taupant laiką – montuojama ‘’iš akies’’ be lazerio ar matavimo gijų. Tai baigiasi tuo, kad:

• vanduo bėga per greitai (jei nuolydis per didelis),
• arba kaupiasi ir peržiemojus latakas susisuka (jei per mažas).
  
  

Budmat ekspertai yra matę objektų, kur latakas buvo visiškai horizontalus — t. y. išvis be nuolydžio.

3. Plastikinė sistema kombinuojama su metalo elementais

Kombinuoti PVC lataką su metaliniais spaustais ar kitais elementais nėra gera idėja: šios medžiagos plečiasi skirtingai, todėl per šalčius PVC trūkinėja, atsiranda įtempimų.

Profesionalai rekomenduoja: visą sistemą rinktis vienos rūšies — tą ypač akcentuoja Budmat, siūlydamas pilnai suderintas metalines lietaus sistemas su identiška polimerine danga.

4. Neteisingai parinkta spalva — ne tik estetinis klausimas

Nors spalva atrodo tik dizaino sprendimas, praktikoje ji turi funkciją: šviesios dangos mažiau įkaista, tamsios labiau plečiasi.

Lietuvoje montuojami juodi lietvamzdžiai ant baltų fasadų — gražu, bet dažnai problematiška. Tamsūs vamzdžiai gali pasiekti itin aukštą temperatūrą ir deformuotis, jeigu metalas yra blogesnės kokybės.

Budmat pagamintos sistemos naudojamos iš tvirtų plienų su specialiais paviršiaus sluoksniais, todėl net juodos dangos laikosi stabiliai.

5. Užsikimšimas: filtrų nebuvimas

Lietuviški stogai dažnai būna apsipti gamtos – medžių, tačiau bet lietvamzdžiai montuojami be grotelių ar apsauginių filtrų.

Pavyzdžiui, viename Kauno rajono name (statyta 2023 m.) latakas užsikimšo po 2 savaičių, nes šalia augo senas klevas. Viskas baigėsi tuo, kad latakas išsipūtė ir atšoko.

Tinkamai parinktas latakų tinklelis tai išsprendžia.

6. Lietvamzdis yra per arti pamato

Klasikinė klaida senų namų Lietuvoje: vanduo nuo lietvamzdžio subėga tiesiai prie pamato. Ilgainiui pamatai drėksta, viduje atsiranda drėgmės kvapas ir kitos problemos.

Moderniuose namuose tai išsprendžiama:

• nuvedimais į drenažą, atvedimu į sklypo žaliąją zoną,
• arba specialiais deflektoriais.

Budmat siūlo įvairių ilgių apačios alkūnes, kurios leidžia lengvai nukreipti srautą toliau nuo namo.