Kuršių nerija – tai yra 97 kilometrų sausumos juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, šią juosta daugiau nei prieš 5000 metų suformavo jūros bangos ir srovės, smėlis ir vėjas. Kurčių nerija yra viena iš unikaliausių vietų Lietuvoje. Išskirtinis šios vietovės atributas tai yra – slenkančios smėlio kopos. 1991 metais čia buvo įkurtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Šio parko augmeniją sudaro apie 900 augalų rūšių, 31 yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, gyvūnų taip pat netrūksta – 40 rūšių žinduolių ir 300 rūšių paukščių. Patys įspūdingiausi paukščiai – jūriniai ereliai, pilkieji garniai bei didieji kormoranai.
Istorija. Šios vietovės vardo kilmė siejama su kuršiais – vakarų baltų gentimi, ši gentis gyveno dabartinės Latvijos pajūryje ir siekė Klaipėdos apylinkes.
UNESCO pripažinimas. 2000 metais, visa Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio objektas. Šis pripažinimas yra geriausias įvertinimas Kuršių nerijai. Šiuo metu, Kuršių nerija savo verte prilyginama garsiausiems UNESCO sąraše esantiems nacionaliniams parkams.
Mėlynosios vėliavos paplūdimiai. 2002 metais Neringos ir Nidos paplūdimiams suteiktas Mėlynosios vėliavos apdovanojimas – tai yra įrodymas ir pripažinimas, kad šie paplūdimiai atitinka aukštus aplinkosaugos ir paslaugų kokybės standartus. Kokius kriterijus turi atitikti paplūdimys, kad jam būtų suteiktas Mėlynosios vėliavos apdovanojimas? Paplūdimys turi pasižymėti švariu maudyklų vandeniu, profesionaliais gelbėtojais, medicinos personalu, pirmosios pagalbos priemonėmis, paplūdimiai turi būti kasdien tvarkomi ir valomi, turi būti pastatyti geriamo vandens fontanėliai, paplūdimio infrastruktūra turi būti pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia – tai yra pagrindiniai Mėlynosios vėliavos apdovanojimo kriterijai. Taigi poilsis pajūryje, Mėlynosios vėliavos paplūdimiuose, garantuoja puikų ir kokybišką poilsį.
Ką aplankyti?
Parnidžio kopa. Ši kopa yra iškilus net į 53 metrų aukštį, o jos viršuje stovi didelis saulės laikrodis – kalendorius. Šį objektą sudaro apskrita aikštelė su puslankiu iškilusiomis nedidelėmis pakopėlėmis, žyminčiomis valandas. Aištelės centre stūkso šlifuoto akmens obeliskas, kurio aukštis yra 13,8 metro. Būtent nuo jo krintantis šešėlis tampa laikrodžio rodykle. Aikštelės šonuose stove keturios skulptūros – pavasario ir rudens lygiadieniams bei vasaros ir žiemos saulėgrąžoms. Nuo šios kopos galima stebėti kaip saule kyla ir leidžiasi nuo vandens paviršiaus, tai yra vienintelė tokia vieta Lietuvoje.
Mirties slėnis. Slėnis yra tarp Parnidžio ir Sklandytojų kopų. Bet kodėl ši vieta taip pavadinta? Todėl, nes šioje vietoje 1870-1872 m. buvo įkurta karo belaisvių stovykla. Dėl siaubingų kalinimo sąlygų, ligų bei išsekimo daug belaisvių mirė. Jie buvo laidojami toje pačioje vietoje įrengtose kapinėse, būtent dėl to ši vieta ir pavadinta Mirties slėniu.
Senasis Nidos švyturys. Šis 27 metrų aukščio švyturys pradėjo veikti 1874 metais spalio 24 dieną. Link jo vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių, o šiuos akmeninius laiptus klojo prancūzų kariai, patekę į vokiečių nelaisvę per Prancūzijos-Prūsijos karą. Nidos švyturys kas dešimt sekundžių siuntė 4 sekundžių blyksnį matomą 21 jūrmylės atstumu. 1944 m. vokiečių kareiviai pirmąjį Nidos švyturį susprogdino, o 1945 m. jis buvo atstatytas, o 1953 m. – perstatytas.