Pirmas kartas visada baugina (net jei tai tik baidarės)

Kai pirmą kartą sutikau draugus plaukti baidarėmis Dzūkijos upėmis, švelniai tariant, man šiek tiek drebėjo keliai. Ne, ne iš baimės skęsti – labiau dėl to, kad neturėjau žalio supratimo, kaip visa tai vyksta. Pasirodo, žygis baidarėmis – tai ne tik sėdi ir plūduriuoji lyg gulbė. Yra ir logistikos, ir pasiruošimo, ir net fizinio pasirengimo.

Draugai jau buvo užkietėję „baidarininkai“, todėl iš pradžių atrodžiau kaip turistas, kuris bando tilpti į GoPro reklamą: netinkama apranga, per daug daiktų, jokio supratimo apie maršrutą. Ir dar tie klausimai galvoje: ar išlipsiu sausas? Ar neneš mane srovė? O jei netyčia nuverčiu baidarę? Laimei, viskas baigėsi daug geriau nei tikėjausi.

Ką supratau apie pasiruošimą, kai baidarės jau buvo vandeny

Pirmiausia – drabužiai. Nebūtinai reikia sportinės aprangos iš naujos kolekcijos, bet svarbu, kad rūbai būtų greitai džiūstantys ir patogūs. Džinsai? Pamiršk. Batus su raišteliais? Geriau lengvi sandalai ar vandeniui atsparūs bateliai. Tiesa, antrą dieną jau sužinojau, kad šlapios kojinės – ne draugas.

Antra – daiktai. Viskas, ką bijai pamesti ar sudrėkinti, turi būti plastiko maišelyje arba specialiame hermetiniame krepšyje. Mano telefonas buvo herojiškai išgelbėtas nuo mirties tik dėl to, kad įkišau jį į užspaudžiamą šaldymo maišelį. Kitaip būtų turėjęs labai brangų maudynį.

Trečia – maršrutas ir baidarių nuomos kainos. Dzūkijoje baidarių pasirinkimas platus, o upės – nuo ramių iki temperamentingų. Mūša, Ūla, Merkis – kiekviena turi savo charakterį. Mes rinkomės Ūlą – gana gyva, vingiuota ir kartais visai nenuspėjama. Baidarių nuomos kainos svyravo nuo 15 iki 25 eurų žmogui už dieną, priklausomai nuo maršruto ilgio ir paslaugų. Į kainą dažnai įeina ir transportas į starto tašką – visai patogu, kai esi be nuosavo transporto.

Ketvirta – maistas ir vanduo. Nesitikėjau, bet irkluojant išties ištroškau. Net jei žygis trunka tik kelias valandas, būtina pasiimti vandens ir bent kelis užkandžius – riešutų, bananų ar batonėlių. Vakarienei – keptuvėje kepti šašlykai prie stovyklavietės buvo tarsi Michelin žvaigždė po ilgos dienos.

Ką dabar daryčiau kitaip ir ką tau siūlau

Jei dabar planuočiau pirmą žygį baidarėmis, būtinai:

• Iš anksto susisieksiu su baidarių nuomos punktu, kad pasitikslinčiau maršrutą, trukmę, kainas ir galimus nakvynės taškus.
• Pasiimsiu drėgnų servetėlių, nes po visos dienos gamtoje jos tampa tikru lobiu.
• Neapsikrausiu – daiktų reikia tiek, kad būtų patogu ir lengva viską perkelti į stovyklą ar prieplauką.
• Nepamiršiu kremo nuo saulės ir kepurės, net jei dangus apniukęs – upėje saulė „daužo“ iš visų kampų.

Ir žinai ką? Verta. Dzūkijos upės – gražios, gyvos, pilnos netikėtumų. Tai ne tik sportas ar pramoga – tai maža ekspedicija, kurioje atrandi ne tik gamtą, bet ir save.

O jei vis dar abejoji – bent pabandyk. Aš irgi galvojau, kad manęs išneš srovė… bet galų gale tik kojas sušlapau. Ir, tiesą sakant, jos to nusipelnė – bandė pabėgti nuo nuotykio.